Baltijos jūra
Įdomūs faktai apie Baltijos jūrą
Baltijos jūra – 9 šalių apsupta viena jauniausių jūrų, prie kurios gyvename. Tačiau ši jūra slepia daugiau paslapčių, nei kartais susimąstome. Ji tiekia maistą, joje kariauti karai, ji yra namai gyvūnams, ji yra kelias, kuriuo galite pasiekti kitą Europos dalį.
Dydis
Baltijos jūros ilgis siekia 1600 kilometrus, o plačiausia vieta yra 193 kilometrų ilgio.
Norėdami apvažiuoti šią jūra aplink – tektų nuvykti net 8000 kilometrų, būtent tiek užima jūros pakrantės.
Nors vidutinis jūros gylis yra 180 metrai žemiau jūros lygio, giliausia jūros vieta gerokai viršija šį skaičių. Skaičiuojama kad vietomis jūra siekia 459 metrus žemiau jūros lygio.
Ši jūra klasifikuojama, kaip vidutinio dydžio ir užima apie 380 000 kv. km.
Ypatybės
Nors Baltijos jūros vanduo yra druskingas, druskos koncentracija siekia vos 0,1-0,8 %. Druskingumas priklauso nuo vietos, pavyzdžiui: kuo arčiau Šiaurės jūros, tuo vanduo sūresnis; tuo tarpu Suomijos įlankoje jis beveik gėlas. Šiam reiškiniui daugiausia įtakos daro tai, jog jūra yra apsupta žemės, kanalas su Šiaurės jūra yra siauros, o iš žemyno į jūrą išteka gausybė upių.
Dėl mažo druskingumo, teoriškai jūra gali užšalti. Per pastaruosius 3 amžius, toks reiškinys užfiksuotas 20 kartų. Paskutinis toks atvejis buvo užfiksuotas prieš kelis dešimtmečius.
Yra ryklių
Dėl mažo druskingumo, šioje jūroje galima rasti ir gėlavandenių ir jūrinių žuvų rūšių. Visai kita situacija vakarinėje jūros pusėje. Visai šalia Šiaurės jūros, kur vanduo sūresnis, gyvena apie 30 skirtingų rūšių ryklių ir rajų rūšių. Iš didelių ryklių rūšių šiame Baltijos rajone po kartą buvo pastebėtas kūjaryklis bei ilgapelekis pilkasis ryklys.
Kai kurios Baltijoje nuolat gyvenančios ryklių rūšys, kaip paprastasis dygliaryklis, žvejų yra gaudomi pramoniniu būdu. Dar prieš porą dešimtmečių sąsiauriuose ir vakarinėje Baltijos dalyje buvo sugaunama iki 40 t dygliaryklių. Dabar šie skaičiai drastiškai sumažėję.
Galios simbolis
Viduramžiais jūroje karaliavo Vikingai. Jie čia buvo įkūrę prekybinius taškus, keliavo ir užkariaudavo žemes aplink visą jūrą.
Vėlyvais viduramžiais Baltijos jūra buvo vienas pagrindinių kelių jungiantis prekybininkų įkurtos Hanzos sąjungos narius.
Vėliau dėl teritorijų aplink jūrą kovėsi Rusija ir Prūsija.
Dalis Pirmojo pasaulinio karo mūšių vyko jūroje. Karinė technika ir cheminiai ginklai labai pakenkė Baltijos jūros ekosistemai. Tad nuo šio amžiaus pradžios buvo pasirašyta Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, kuria vadovaujantis valstybės siekia apsaugoti Baltijos jūrą nuo neigiamų veiksnių.
